2009.03.12
Buriavimas, mokykla, įspūdžiai iš El Turo
Ketvirtadienis 2009.02.26
7.00 Pirma grupė pakilo iš VNO. Lauksime įspūdžių.
Šeštadienis, vasario 28 d.
El Ture buvome 15.00. Visi karštligiškai supuolė į vandenį su didžiausiomis burėmis. Apšilimas padarytas.
Sekmadienis, kovo 1 d.
Nuo pat ryto pūtė nevaikiškai, bet nuo kalno. Burės 4,5 – 7,0.
Pradėjome mokytis nuo paprasčiausių elementų – stovėsenos, pliažo ir vandens starto, pavėjinio posūkio pirmąją dalį.
Pliažo startas gaunasi visiems. Vandens startas irgi padaromas, bet daug jėgų atima darbas su bure, jos pastatymas į reikiamą vietą, kiek trūksta greitų judesių šotinio kampo “gelbėjimui” nuo paskendimo.
Pirmadienis, kovo 2 d.
Pusė dienos buvo labai rami ir tiko priešvėjinių ir pavėjinių posūkių neglisuojant mokymuisi. Sunkiausias elementas – įėjus į posūkį pasukti galvą naujo halso kryptimi. Dažniausiai žvilgsnis lieka prikaustytas prie trapvirvių.
Keli vakar dienos pliažo starto kadrai. Labai geras užlipimas. Rankos tiesios, galva kiek galima paduota į priekį, akys nukreiptos į šarnyrą.
Antradienis, kovo 3 d.
Po trijų dienų maudymosi išsilakstė žiemos miegas. Vėjas 9-13 m/s. Visi įsisavino po elementą ir juda toliau. Šiandien buvo gera diena vandens starto mokymuisi. Stebint nuo kranto atrodo, kad visi startuoja. Rytoj vėjas silpnesnis – idealios sąlygos smulkių klaidų taisymui.
Kovo 5 d.
Poilsio diena.
Norintys ant vandens mokėsi lėtus posūkius. Užduotis – atlikti posūkį kuo didesne amplitude, fiksuojant fazes, nauju halsu praplaukiant „clew first”. Kiti ėjo maudytis į šaltinius, plaukė nardyti prie nuskendusio laivo ir ant rifo. Išilgai kranto plaukiojo būrelis delfinų.
Kovo 06 d.
Kaip iš pradinuko žvilgsnio išvyka pasiteisina 100% , patirties semiesi iš visų su kaupu, ypatingai stebint slalomo varžybas, kai chebra daro pavejinius posūkius ir vandens startus. Iš ryto išklausai pamokėlių, patarimų ir į vandenį šoki, teorija perkeli ant lentos, ir kai pradeda išeiti “gera palieka” J. Pradinukų varžybos veža, azartas, adrenalinas liejasi per kraštus, net fotofinišai reikalingi. Tiesa, pradžioje užsiregistravo nedaug, bet po pirmo užplaukimo prisjungė ir kiti, nes pamatė kad smagu ir fun ypatingai prie posūkio. Sąlygos čia labai geros pradinukams mokintis, jokio bangavimo, geras krantas, visada padės ir patars patyrę. Tikras tobulėjimo spotas.
Vaidas
LTU 170
Kovo 5 d.
Pagautas lietuvių šnipas su aitvaru arba arabų nelaisvėje
Ne paslaptis, kad Da4os spotas yra offshorinis. Todėl kartai kyla tam tikru problemų, kai sėda vėjas ir ypač plaukiojant su aitvaru. Nors visą savaitę praplaukiojus be gelbėtojų pagalbos (neskaitant gržinto iš jūros atvaro nutrūkus lyšui varant atsikabinus), atradienį (2009.03.04) užsipjauti jau nepavyko ir sedus vėjui išsirinkau gražų smėlėtą pliažą išsilaipinti miesto pusėje. Atvarius ir bandant leisti aitvar, iš kažkur išdygo keli arabiukai su mėlynomis mechanikų . Galvojau, kad tai draugiški arabai siūlosi nuleisti aitvarą, todėl ramiai sulaukiau kol prieis. Bet anie pradėjo rodyti vietas, kur turetų būti antpečiai ir kištis rankas į kišenes imituodami pistoletus. Kareivukai kažką intensyviai aiškino arabiškai, na tipo mes tave pagavom – pakuojam. Prisiminiau, kad mieste yra karinė egipto jūrų pajėgų bazė, nors tikrai nemaniau, kad taip arti. Tuo tarpu priplaukė surfstoties kateris, pasisukinėjo ir infomavo, kad atsiųs arabą derybininką. Kadangi lentą jau pasigavo vienas iš trijų kareivukų, supratau, kad reikės eiti į “ofisą”. Kareivukams nelabai sekėsi įkalbėti nuleisti aitvarą, vienas bandė griebt už baro, bet kadangi vėjo nebuvo ir gaila buvo plėšyti aitvarą, paskraidinti kareivuko nepavyko. Netrukus priėjo auštenis rangas ir pasakė “no problem” važiuosi atgal autobusu, bet reikia nueiti pas generolą, kad būtų įtikinamiau dave su mobiliu pakalbeti su “generolu”. .
Na reikia, tai reikia, numečiau aitvarą į vandenį ir trys arabai puole jo gaudyti, gaudė aišku ne už centrinės puslės, tai privargo nemažai. Nuėjom 300m iki kazarmo – štabo. Generolas, aikšiai nuobodžiaujantis, su maskuojama uniforma ir suplyšusiais kedais, bet dažnai duodanti įsakymus kareivukams srityje “kiek cukraus į arbatą”. Pasitiko kaip svečią: welcome, chaj? Taip chaj. Standartiskai paklausė iš kur, pasakiau iš Lietuvos. Pasitikslino, ar čia Europoje, ir ilgai juokėsi kai pasakiau, kad Lietuvoje 3 mln. gyventojų. Atsiprašęs už prastą anglų kalbą papasakojo, kad yra iš Aleksandrijos, kad turi dvi dukras viena “bad beutyful”, kita “good beautiful” 10 ir 6 metai. Tuomet atvažiavo Ahmedas iš surfstories ir kokia puse valandos kažką derėjosi, tuomet kai gėriau jau antrą puodelį arbatos. Paskui paaiškino, kad tipo tarnyba yra tarnyba ir žydų šnipai nemiega ir gali nufotkinti slaptą karinę bazę ir t.t. Debybos baigesi, visi patenkinti išsiskirstė, kareiviai – pagavo šnipą, generolas – pakalbejo angliškai, aš už 20 svarų grįžau namo su sveiku inventoriumi.
Ričardas
Kovo 9-12 d.
Pusryčiai ilgėja. Niekas nenori palikti stalo, nes reikės plaukti. Turėjome tik vieną dieną poilsio. Šiandien jūroje ritasi labai išraiškingos bangos. Bandysime posūkiams išlįsti į jūrą, kad pasijustų stumiantis bangos poveikis.
Gero vėjo!
