2008.02.05
Mes esame maistas akims. Vizualinis sporto patrauklumas.
Kiekvienas plaukiantis burlente yra šio puikaus užsiėmimo ambasadorius. Kiekvienas savaip atstovauja buriavimą. Vieni pliaže bendrauja su poilsiautojais, kiti bando mokyti besidominčius, treti reiškiasi spaudoje arba internete, bendrauja su valdžios atstovais arba tiesiog gerai atrodo važiuodami kietu automobiliu su burlente ant stogo.
Iki šiol raktinia žodžiai apibūdinantys burlentininką dažniausiai būdavo atėję iš 1980ųjų bumo: raudona lenta, ežeras, burė, šlapios baskietkės. Užsienyje burlentės užkariavo mases savo spalvingumu.
Burlentininkų bendrijoje vieni kitus atpažįstame pagal burę, lentą. Buvo mėginimų šortus padaryti burlentininkų atributu, bet jie labiau tiko kaiteriams. Šortai tinkia pliaže. Plaukiant burlente jie prilimpa prie kostiumo ir nežmoniškai varžo judesius, tarsi pridėtų papildomus 5 mm neopreno, šaldo. Na ir plėvesuoja kaip šlapias skuduras.
Dirbdamas prie VG 2008 metų kalendoriaus “Jungtis“, atrinkinėdamas nuotraukas su stichijos grožiu ieškojau atsakymo į klausimą “Ką žmogus iš pliažo galvoja matydamas burlentę jūroje?” Įsijautęs į pliažininko vaidmenį sugeneravau tokius atsakymus:
1. Kaip tas banglentininkų celofanas nesyplyšta bangose? Čia toks kaip šiltnamiams ar storesnis?
2. Tie parašiutai (kaitai) labai faini.
3. Ateik, įpilsiu, sušilsi.
Studijuodamas nuotraukas pastebėjau, kad visų burlentininkų vidinė pakylėta nuotaika, absoliučios laisvės pojūtis jūroje atsispindi jų veiduose. Bet tai supranta tik pašvęstieji. Eiliniam žmogui (ir nuotraukose) mūsų veidai yra iškreipti skausmo grimasos, piktos koncentracijos, pamėlusios lūpos kietai suspaustos. Jos palaiko vidinį slėgimą kūne, be kurio subliūkštume po pirmo šuolio. Kas galėtų pakeisti pirmą įspūdį?
Kaiteriai turi didžiulius spalvotus aitvarus, kurie matomi iš toli ir puikiai reprezentuoja egzotišką, spalvingą sporto pusę. Burlentininkai irgi turi kolkas nenaudojamą reklaminį skydą – bures. Burių problema – jos skaidrios, blogai matomos ir grafika neneša jokio emocinio užtaiso. Ant burių yra tik paprastam žiūrovui nieko nereiškiantys burių gamintojų ženklai. Kartais bandoma atsipirkti havajietiškų gėlyčių paišymu, bet tai yra “funky shit” – Havajų reklaminis produktas. Visa tai yra svetima, neaktualu, neatspindi susisukusio į kamuolį žiūrovo lūkesčio patirti pažinimo džiaugsmą, susitapatinti su esančiu bangose:) Lietuvos pajūrį galėtų reprezentuoti kankorėžis arba erškėtis. Erškėčiai Akinio spote žydi net lapkričio mėnesį. Bet tai botanika, nors ir biblijinė.
Dirbant prie VG 2008 metų kalendoriaus “Jungtis” kilo noras suteikti burlentėms didesnio vizualinio išskirtinumo. Man patiko “gotiškiausio Baltijos spoto” mintis ir nuotaika. Čia vyko legendoje “Eglė Žalčių karalienė” aprašytas veiksmas, tik čia audrų metu turime kraujo ir pieno bangas.
Naudojau daugmaž gotikinius ornamentus susiliejimo su aplinka sustiprinimui. SUSILIEJIMAS labai artimas partizaniškai lietuvio prigimčiai. Istorijos tėkmėje išliko sugebantys užsimaskuoti. Man patiko. Sulaukiau skambučių. Žmonės domėjosi burės modeliu.
II Pasaulinio karo metu ne tik aviacijos daliniai turėjo ženklus.
Kiekvienas lėktuvo pilotas turėjo savo simbolį, atskleidžiantį požiūrį gyvenimą, kovas, moteris. Žiūrėdami į lėktuvą jūs vargiai ar pasakysite kokio galingumo variklis, kokio kalibro patranka, koks kilimas, greitis, lubos, netgi vargiai ar suprasite kokias figūras lakūnai atlieka oro mūšio metu, bet piloto ženklas leis jums suprasti tą žmogų. Pačiam pilotui tai buvo jo asmeninį ginklą žymintis ženklas. Mūsų žaislai irgi yra savotiški ginklai.
Logo, portretas, tagas – efektyvus būdas IŠSISKIRTI, pritraukti nesuprantančių žmonių dėmesį, duoti jiems suprantamą ženklą už kurio jie galėtų kabintis, sinchronizuoti kažkokias savo patirtis su mūsiškėmis ir suprasti buriavimą emociškai:) Dabar taškausi prie savo naujos burės. Ji dėkinga, nes turi didelį baltos X-ply plėvelės plotą, kuris pats vienas šviečia iš toli ir ant jo gerai matosi tamsūs piešiniai. Keli eskizai su gotišku portretu graffiti stiliumi, pin-up, go-go, vitaminų-karotino stilistikos elementais:
Ne loopo technika ar, atseit, kosminės stiebo technologijos svarbu žiūrinčiam. Jei esate paprastas, klijuokite merginos atvaizdą, jei mylite – širdį, jei turite mažų vaikų – užsiklijuokite grybuką ar voverytę kaip vaikų darželyje ant atžalos spintelės. Vegetarai klijuosis morką, mėsėdžiai – dešrą, pradedantieji “70” ženklą ir tt.. Blogiausiu atveju galite nusiskanuoti savo šortus ir prisiklijuoti. Tam nėra jokių technologinių kliūčių. Daugybė tuo užsiimančių firmų turi printerius, kurie spausdina beveik neriboto formato labai atsparius vandeniui ir trinčiai vienetinius lipdukus. Peckiojate savo kūrinį arba atrandate jį, kad ir google ir nešate spausdinti. Paprasta ir pikta.
O jeigu ne, tada galima elgtis pagal paskutinę madą. “Mados reide” per LNK TV p. Petruškevičius pristatinėjo naujas drabužių kolekcijas. Jei neklystu, tai buvo “Pepe jeans” 2008. Ten prabangi ir kukli palto išorė derinama su iššaukiančiai spalvingu pamušalu. Mūsų atveju po kostiuminėmis kelnėmis darbe reiktų dėvėti spalvingus šortus. Norėdami pabrėžti esamą burlentininko “juodas ir šlapias” įvaizdį – dėvėkite šlapius šortus. Iš išorės būsite solidūs, o viduje būsite “įdomi asmenybė”. Tikiuosi suprantate, kad pliaže neturite šansų parodyti savo “asmenybės išskirtinumo”? Viskas sprendžiama pagal išorę.
Būkime įdomūs akims, būkime ryjami akimis.
Grįžkime prie šaknų – gražios, individualumą išreiškiančios burės:)
Tik burės numerio nelieskite.
Gero vėjo
Gintas Lapėnas
LTU89
PS: jei reikia pagalbos – lapinai(et)takas.lt, klausimai – į komentarus.
