2008.04.25
Slalominis posūkis ir lenktynių taktika.
Radikalumas, greitis, koncentracija.
Audrius Menkevičius dalinasi El Turo patirtimi.
Kas bent kartą bandė dalyvauti varžybose, kuriose reikia plaukti aštuoniukę, kilpą ar pavėjinį zigzagą, manau supranta kaip svarbu teisingai ir greitai atlikti pavėjinį posūkį.
Nesiruošiu čia aprašinėti pačio pavėjinio posūkio technikos, kadangi manau yra pakankamai daug šiai temai skirtos mokomosios medžiagos.
Man žymiai įdomesnis yra SLALOMINIS POSŪKIS. Kuo jis skiriasi nuo paprasto pavėjinio posūkio? Ogi tuo, kad apart geros technikos įvaldymo, dar reikalingas žaibiškas taktinis sprendimas, kurį kiekvieną kartą artėjant prie sekančio eilinio ženklo tenka priimti iš naujo.
Taktika
Slalominio posūkio taktiką iš dalies yra aprašęs Gintas 89 (Slalomas, teorija ir praktika. 2003). Aš bandysiu tą padaryti savaip, nors esmė ir pagrindai yra tie patys. Patyrusiems slalomistams nesitikiu čia pasakyti ką nors labai nauja, tačiau padedančiuosius tikiuosi šiek tiek sudominti
Tam kad žaibiškai galima būtų priimti teisingą sprendimą, verta žinoti keletą paprastų šablonų, standartinių ėjimų kalbant šachmatine terminologija.
1.Aukštas posūkis.
Sukama maksimaliai aukštai taip, kad baigus posūkį, ženklą galima būtų pralėkti kaip galima arčiau iš pavėjinės pusės. Toks ženklo apiplaukimas, suteikia galimybę išeiti į sekančią tiesiąją su maksimaliu aukščiu, tačiau tenka suplaukti kelis papildomus metrus.
Naudojimas. Šį šabloną verta naudoti, kai sekantis ženklas yra palyginti aukštai vėjo atžvilgiu, galimos vėjo skylės ar keletas konkurentų ant nosies, kurie grasina tave patupdyti į savo šešėlį.
2. Žemas posūkis.
Pradedama sukti anksčiau ir žemiau, pralekiant ženklą kaip įmanoma arčiau išorėje, maksimaliai sutaupant atstumą, paaukojus kelis metrus aukščio.
Naudojimas. Šis variantas pasiteisina, jei aukštis po posūkio nėra esminis privalumas (pavėjinė distancija, konkurentai už nugaros, vėjo per akis)
Be to, posūkis dar gali būti praeinamas mažesniu arba didesniu spinduliu.
3. Didelis posūkis.
Tai posūkis, kuris sukamas didesniu spinduliu. Privalumas – didesnis greitis išeinant į tiesiąją. Trūkumas – tenka plaukti didesnį atstumą, sugaištama daugiau laiko posūkio pradžioje.
Naudojimas. Tokį posūkį verta sukti, esant vėjo trūkumui, plaukiant didesniu inventoriumi, kai yra tikimybė nebaigti mažesnio posūkio glise, arba apiplaukinėjant arčiau ženklo esančius konkurentus.
4. Mažas posūkis.
Tai techniškai pats sudėtingiausias posūkis. Viską tenka daryti žaibiškai, radikaliai ir be klaidų, ir reikalingas stabilus vėjas, pakankama erdvė prie ženklo. Mažo spindulio posūkiui, tikintis užbaigti jį bent jau glisuojant, reikalinga mažesnė lenta. Manau, tai viena iš priežasčių, dėl ko rimti lenktynininkai renkasi maksimaliai mažą lentą esamoms sąlygoms.
Naudojimas. Techniškai atlikus šį posūkį sutaupoma kelios sekundės ir įgyjamas apčiuopiamas pranašumas prieš konkurentus. Trūkumas – rizika užbaigti posūkį be greičio ar net vandenyje, padarius bent mažiausią klaidą. Techniškas mažas posūkis – tai yra kiekvieno ambicingo slalomisto siekiamybė.
Šie keli teoriniai šablonai be didesnių pakeitimų praktiškai gali būti panaudojami tik plaukiant priekyje ir turint visišką veiksmų laisvę prie ženklo.
Pati posūkio technika yra pasąmonės veikla, refleksas, kuris turi suveikti automatiškai ir kuris išdirbamas (įrašomas) į gilesnius smegenų sluoksnius “kalimo” (treniruočių, kaskart atsižymint savam žolės kvadrate) būdu.
Situacija tampa žymiai įdomesnė, kai tenka vytis konkurentus plaukiančius priešakyje. Tuomet sąmoninga, žaibiška smegenų veikla gali stipriai įtakoti rezultatus finiše. Prieš kiekvieną posūkį šiuo atveju tenka įvertinti kiekvieną „kabantį ant nosies” ir nuspėti jo veiksmus posūkio metu, sugebant maksimaliai pasinaudoti situacija posūkyje. Pažįstamų kolegų veiksmus prognozuoti lengviau, nes jūs maždaug jau žinote jų naudojamus šablonus. Gerokai sudėtingiau nuspėti nepažįstamų varžovų veiksmus. Tam labai padeda „apsiuostinėjimas” prieš lenktynes. Jūs galite stebėti jų treniruotes, bandyti pasiplaukioti kartu, stebėti ankstesnių varžybų nuotraukas ar vaizdo įrašus, prieš tai įvertinus kuris iš lenktynių dalyvių potencialiausias jūsų konkurentas.
Technika
Techniškai greitasis pavėjinis posūkis, man asmeniškai pakankamai sudėtingas manevras, kuriam atlikti reikalinga maksimali fizinė jėga tiksliai koordinuojant judesių seką. Be to tai turi vykti automatiškai, pagal iš anksto „įrašytą” algoritmą, kadangi sąmoningai reguliuoti tiek daug savo kūno veiksmų per sąlyginai trumpą laiką praktiškai neįmanoma. Todėl mokinantis posūkį galima bandyti daryti didesnį, kuomet viskas trunka ilgiau ir lėčiau, o vėliau, tobulinant, mažinti spindulį viską atliekant maksimaliai greitai.
Išskirčiau tris svarbiausias sėkmingo greitojo pavėjinio posūkio dedamąsias: pakankamas vėjo jėgos rezervas burėje, greitis pradedant posūkį, sugebėjimas išlaikyti lentą maksimaliai horizontalią vandens paviršiuje viso posūkio metu.
Tobulinti šiuos įgūdžius labai padeda Andželos fotoaparatas fiksuojantis nežinau kiek kadrų per sekundę su pakankamai priartintu ir ryškiu vaizdu. Vėliau galima ramiai studijuoti savo posūkį nuo pat pradžios iki galo su visomis, net smulkiausiomis detalėmis, atrandant keisčiausių dalykų, kurių net nenujautei egzistuojant.
Foto seka iš El Turo:
Taigi iš tiesų SLALOMINIS POSŪKIS, tai yra puikus derinys maksimalios jėgos, tikslios judesių koordinacijos ir gero loginio mastymo. Viską atliekant žaibiškai, radikaliai, susikoncentravus.
Dažniausiai daromos klaidos:
Lentos kilimas atsikabinant nuo trapecijos,
Per daug pritraukta priekinė ranka, burės užsivertimas ant savęs, lentos galo užspaudimas:
Lentos kilimas perstatant kojas:
Visais atvejais prarandamas greitis posūkio metu.
Donaldo:
Neteisingas renkų perėmimas, nėra galimybės greitai užsitraukti burę, greičio praradimas:
Gero vėjo!
Audrius Menkevičius
LTU51
