2008.10.09
Grįžome iš amžinai žydinčių erškėtrožių pakrantės – Šventosios. Penkios dienos vasariško oro ir idealių bangų.
Penkias dienas triumfavo gėris. Nesvarbu, kad vieną naktį kažkokie ilgapirščiai bandė pagrobti vienintelį Šventosios bankomatą.
Prisimenu tik paskutinę dieną.
Tokio idealumo bangų ir vėjo ragavau labai seniai ir nebeprisimenu kada. Pagavau save aiškinant, kad “… jei vėjas būtų 0,5m/s silpnesnis, o banga blablabla….”. Kalbėjo penktą dieną pasibaigusios batareikos. Aš taip nekalbėjau.
Gerumas perpildė hidrokostiumus ir pro mažiausias skylutes sunkėsi į įšorę. Visi plaukė tobulai, progresas nerealus.
Gėrį dalino:
Viktoras – protu nesuvokiamas raidingas. Burlentę susuka mažesniu spinduliu negu kaito lentą, sugeba pamatyti dar nesulūžusias keteras milžiniškose bangose ir kalti į tas vietas po kelis kartus.
Artas Benzas – paskutinę dieną užsiėmė aukšais frontloopais ir įsisavino juos. Efektingi aukščiai ir švarūs nusileidimai. Bangose visada jautėsi kaip žuvis.
Girmantas – grįždamas suko speedloopus ir kitus freestyle elementus. Nuo kranto matėsi, kad puikiai mato bangos keterą ir dideliais greičiais nupjaudavo saldžiausią dalį iš abiejų putos pusių.
Juozas – aukšti šuoliai viena ranka, tabletop’ai, atsirado bangos matymas ir gražus čiuožimas.
Marius – nebaudžiamumo jausmas. Žmogus suprato, kad iš 5m kristi įdomiau negu iš 1m. Darė ne tik kontroliuojamus dalykus ore, bet ir kamikadziškus beveik dvigubus loopus, kurie gaudavosi savaime pagavus ore gūsį.
Gintas (aš) – kelių nekontroliuojamų loopų užteko, kad nusiraminčiau. Išėjau į saugesnį Autobusų parką. Vienas backas buvo uzfiksuotas. Kolkas vien klaidos.
Jėzus džiaugėsi bangomis perdaug nekildamas į orą.
Kalvis – vienintelis išbandė slalomą.
Darius, Marius, Saulius, Bobas ir kiti bandė ir jiems gavosi įvairūs dalykai. Giedrius daugiausiai laiko praleido Autobusų parke.
Nemalonus įvykis – skilusi Audriaus pėda. Pavargęs aš pats vos neapturėjau panašios situacijos. Arti molo vėjas labai gūsiuotas ir labai aštrios bangos. Pradėjęs glisuoti įkišau koją į priekinę kilpą ir tuo pat momentų į burę kalė labai stiprus gūsis. Jie laksto kažkur viršuje, ant vandens nepalikdami jokių žymių. Lėkiau per priekį su koja kilpoje, o iš priekio dar bangelė pakėlė lentos nosį. Iki traumos trūko labai labai mažai. Čiurną kraštinėse padėtyse skauda.
Nuotaiką gadino smirdantys kepalo didumo biomasės gabalai, kuriuos į jūrą plukdė Šventoji. Biomasė smirdėjo arklio šūdu.
Savaitgalį pajungėme Šventosios meteo stotelę, bet apie stoteles plačiau kitą kartą.
Gero vėjo!
Gintas Lapėnas
LTU89
+370 698 81107
