Populiaraus vokalinio instrumentinio ansamblio „Šventinis bankuchenas“ kūrinyje „Vuvuzelu“ apdainuojamas lyrinio herojaus reakcija palindus po šaltu 14 laipsnių dušu. Herojus karštą vasaros dieną pajunta „nušalū vuvuzelū“ dramą.
Žiemos buriavimas burlente turi savotiško žavesio. Žema saulė vidurdienį džiugina akį ir ženkliai šildo hidrokostiumą, šaltas vanduo nuolat primena, kad iš didelio noro gavosi kas gavosi.
Keturiolika laipsnių yra vasara ir vuvuzelū nušalti reikalingas labai nekoks hidrokostiumas. Rudens buriavimo burlente sezonas baigiasi kai vandens ir oro tempertūra nukrinta žemiau +10 C. Žiema prasideda kai oras ir vanduo atšąla žemiau +6 C. Lentelėje matote, kad skirtumas nedidelis, bet išgyvenimo trukmė skiriasi dvigubai.
Buriuojant žiemą šilumos netenkama žymiai greičiau negu rudenį. Apranga ir įpročiai taip pat turi keistis.
Hidrokostiumai patobulėjo, žiemos tapo šiltesnės, Baltijos jūra nebeatvėsta iki neigiamų temperatūrų. Galima buriuoti. Aš siūlau:
1. Neplaukti, jeigu psichika atlaiko tarpsezonį. Gal kokioje diskusijoje pasikoliojus atlėgs ir nereikės lįsti į šaldytuvą.
2. Reikia apsirengti. Hidrokostiumas su gobtuvu 5-6mm ir batai 5-6mm, brangiausi. Hidrokostiumas turi būti parinktas pagal gamintojo dydžio lentelę, o ne pagal pirmąjį įspūdį matuojantis parduotuvėje. Matuojantis hidrokostiumas turi atrodyti per mažas. Užsidėjus pirmą kartą turi nepatikti. Neturi būti jokių raukšlių ar laisvumų kuriais tekės vanduo ir šaldys organizmą. Vandens cirkuliacija yra priešas Nr. 1. Teks keisti burlentininkų įprotį rinktis per didelius kostiumus kurie, atseit, mažiau varžo. Viskas yra atvirkščiai. Mažiau varžo aptemptas, bet jį labiau tingisi apsirengti. Aišku, vasarą šilta ir galima buriuoti su plėvesuojančiu kaip pižama hidrokostiumu, o žiemą ne. Teko matyti jūroje kaituojančių basomis arba be gobtuvo esant +10 C. Nesupratau, man būtų šalta smegenims.
3. Neatšalti prieš buriavimą. Atšaldo neapsisprendimas plaukti ar ne. Po pusvalandžio apsisprendinėjimo vėjyje kūnas jau būna atšalęs buriavimui.
4. Buriuoti arčiau kranto, trumpesniais halzais, bet šis patarimas suprantamas tik tiems kam teko plaukte mojuoti iki kranto kai banga atima burlentę su bure. Gerai būtų prieš buriuojant praplaukti tuos 100m plaukte ir bus aišku kaip šaltyje veikia virsmas iš patyrusio burlentininko į žalią plaukiką.
Trumpesni halzai – daugiau suraižytų bangų.
5. Veidas ir rankos šaldo apsaugotą organizmą. Yra gobtuvų veidui, bet dar nebandžiau. Didžiausias diskomfortas yra pirštinės. Pirštinės su nuogu delnu gerai, bet įkritus į šaltą vandenį rankos tampa nejautriuos, neatlieka funkcijos. Plaukiant tenka irtis kumščiais. Galbūt yra pirštinių, kurios imituoja delno raukšlę ir fiksuoja delną ant giko be didelės dilbio raumenų įtampos, bet kolkas nemačiau tokių.
7. Mano kriterijai:
– buriuojant burlente turi būti karšta. Jei pasidaro „normalu“ arba „vėsu“ reikia baigti buriavimą. Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad mes tik sakome, kad nešalta, bet iš tikrųjų mums šalta. Dar įsivaizduoja, kad hidrokostiumas leidžia vandenį, bet mes tik sakome, kad neleidžia. Drėgmė nejuntamai sunktis į vidų gali, bet tekėti – ne..
– trumpinti halzus, nenutolti nuo kranto daugiau negu 100-150m. To užtenka. Bangos lūžta arčiau.
– dažniausiai plaukiu iki išsimaudymo. Po išsimaudymo lekiu į krantą sušildyti rankų. Rankos šyla jas stipriai sukant, kad šiltas kraujas sutekėtų į plaštakas. Tepti šildančių tepalų medikai nerekomenduoja, nes šaltas, nedarbinės temperatūros kraujas patenka į širdį ir ji negali dirbti.
– žemiau +5 buriuoti nemalonu ir stengiuosi nelįsti į vandenį. Galbūt freeraidinimas vidaus vandenyse ir būtų visai malonus, bet maudymosi bangose dinamika yra kitokia. Banga neklausia – ji skalbia.
Daugiau apie saugumą šaltame vandenyje čia.
Gero vėjo!
Gintas Lapėnas
