Sekantis progreso žingsnis wingfoilinant – posūkis nenusileidžiant. Youtube’as pilnas vaizdų kaip wingeriai apsisukinėja ir vienaip, ir kitaip, ir trečiaip. Aš mokiausi paties paprasčiausio pavėjinio posūkio pirštais į posūkio vidų. Išėjimas iš posūkio – atvirkštine stovėsena (switch stance). Tikiuosi įspūdžiai bus dar neataušę.
Trys kertiniai dalykai kuriuos pavyko išklausinėti iš jau darančių:
1. Posūkio metu visas dėmesys skiriamas foilui
2. Kaip įmanoma ankstyvesnis wingo perėmimas naujoje pusėje
3. Žvilgsnio nukreipimas į galutinį posūkio tašką. Kitais žodžiais „kūnas seka paskui žvilgsnį“.
1. Koncentracija į foilą
Wing foil’as turi praeiti posūkį neiššokdamas ir nenusileisdamas. Posūkio metu nereiktų galvoti apie nieką kitą, nesiblaškyti. Svarbus tik foilo darbas. Kas padėjo:
– įeinant į posūkį foilas ima staigiai kilti. Neiškilti padėjo žemesnė stovėsena ir labai švelnus galinės rankos atleidinėjimas, kad jėga winge mažėtų švelniai. Staigiai paleidus galinę ranką foilas staigiai šauna aukštyn.
– įeinant į posūkį ir posūkio metu priekinė ranka turi likti priekyje virš galvos, gal net priglausta prie galvos. Ji yra kaip ašis aplink kurią vyksta sukimasis. Būdama virš galvos nesukuria lygsvaros problemų. Atsidūrusi šone išbalansuoja kūną ir tenka pasimaudyti
– griuvimai įpusėjus posūkį, lenta tampa tarsi nevaldoma palaukiant nauju halzu. Taip atsitinka jei galinė pėda lieka „senojoje“ pusėje. Padėjo galinės pėdos perstatymas į pavėjinę pusę prieš pat posūkį. Centrinė lentos linija turėtų eiti per vidurį tarp kulno ir pėdos vidurio. Kitais žodiais, kulnas lieka „senojoje“ pusėje, o pirštai ir pėdos vidurys paslenkami į „naująją“.
Staigiai paleidus galinę ranką wing foilas staiga šoka aukštyn.
2. Perimti wingą kuo anksčiau
Didžioji posūkio kreivės dalis atliekama laikant wingą „naujoje“ pusėje. Labiausiai išbalansuojantis mane dalykas – gaudant pataikyti sugriebti galinę wingo kilpą. Kas padėjo:
– pradžioje bandydavau pasiekti galinę kilpą ranka pasilenkdamas link jos ir griūdavau. Padėjo priekinės rankos prispaudimas prie galvos. Tada wingas niekur nenuslysta ir galinei kilpai pasiekti pakanka iškelti galinę ranką.
– vis dar vyksta kova su burlentininko įpročiu įeiti į posūkį su pilna jėga burėje. Lėtas nujėginimas užima laiko ir wingo perėmimas dažnai būna pavėluotas. Padėjo priekinės rankos laikymas prie galvos įeinant į posūkį
– pataikyti tiksliai į wingo kilpą galine ranka vis dar netapo automatišku veiksmu. Burlentėje gikas gaudomas užlenkto riešo „kabliu“ ir nereikalauja jokio tikslumo, o čia reikia pataikyti į mažą skylutę tarp kilpos ir centrinės nerviūros. Kažkiek padeda braukimas galinės rankos mažuoju piršteliu per nerviūrą iki galinės kilpos rankos perkėlimo metu. Taip neprarandamas kontaktas su wingu. Kitas kelias – pastebėti kilpą sukant galvą į galutinį posūkio tašką.
Lenta sukasi, o wingas lieka už nugaros. Taip atsitikdavo kai vėluodavau perimti priekinę ranką
3. „Kūnas seka paskui žvilgsnį“
Tai universalus principas. Jis veikia burlentėse, riedlentėse, banglentėse. Žiūrėjimas į galutinį taška padeda užmiršti wingą ir koncentruotis į foilą. Posūkis gaunasi automatiškai pačioje posūkio pradžioje pasukus galvą ten, iš kur atplaukei. Galvos ir žvilgsnio nusukimas nuo lentos ir wingo atrodo neįprastai. Tarsi prarandama orientacija, bet posūkis stebuklingai pasidaro pats. Kas padėjo:
– galvos sukimas neveikia, jei nugara nėra tiesi, uodegikaulis nėra užriestsas į viršų, pečiai nuleisti. Sulinkusi į kuprą nugara ir įtraukta į pečius galva nugriauna, leidžia wing foilui iššokti į orą. Įtraukta galva nepasisuka fiziškai ir automatiškai kreipia žvilgsnį į apačią. Į apačią ir plojamės
– galvą sukti reikia tiek, kad matytum tašką vandenyje bent per 5 metrus nutolusį nuo lentos. Idealu matyti horizontą
– galvos ir žvilgsnio pasukimas naujos krypties link džiugina dar ir tuo, kad kažkuriuo momentu žvilgsnis užkliūna už galinės wingo kilpos ir ranka ją gali tiksliai sučiupti.
Posūkių metu teko daug kovoti su burlentininko įpročiais viską daryti didžiausiu greičiu ir visa jėga. Burlente bangose tenka dirbti kaip kalviui didžiausiu kūju. Wing foil’e viskas panašiau į juvelyro krapštymąsi smulkiausiais kaltukais ir plaktukais.
Posūkis įpusėtas, o galinė ranka dar burlentininkiškai įsikabinusi į wingą, galva nepasukta į posūkio galutinį tašką. Teks maudytis. Žvilgsnio kryptis rodo tikslią maudynių vietą.
Posūkis iš atvirkštinės stovėsenos kulnais į posūkio centrą gavosi beveik automatiškai susikancentravus į foilą. Čia idealiai suveikė „kūnas seka žvilgsnį“ principas. Po posūkio visada reikia pasipumpuoti sparnu arba foilu.
Besimokant dalis posūkiu baigiasi nusileidimu, o dalis maudynėmis. Išsimaudyti kokių 30 kartų per valandą yra natūralu. Pirmieji bandymai atlikti posūkį ore yra tokie beviltiški… Po penkiasdešimto beviltiško bandymo labai užsinorėjo stebuklo. Prisiminiau, kad filmuose nesėkmingam herojui visos problemos išsisprendžia savaime kai jis atsipalaiduoja. Aš taip pat pabandžiau atsipalaiduoti. Kaip vožiausi… Dabar apatinė kūno dalis lieka kieta, viršutinė laisvesnė.
Priešvėjinio posūkio wing foil’u (vendo) ore dar nebandžiau. Išbandęs parašysiu. Be vendo dar nusimato temos apie pirmus bandymus nučiuožti wing foil’u nuo bangos ir patirtis su mažesniu foilu ir lenta.
Gero vėjo!
Gintas Lapėnas
